VASARIS – SVEIKATINGUMO MĖNUO

Mūsų mokykloje nuo senų laikų VASARIS visada būdavo – SVEIKATINGUMO MĖNUO. Šiais metais šis mėnuo buvo ypatingas, ne toks kaip keletą metų praeity: motinėlė gamta nepagailėjo sniego, šaltis buvo rūstus, negailestingas, gąsdino visus aštriais dantimis, visur kalnai sniego … puraus minkštučio…

Bet mums su vaikučiais tai tik į naudą, ne visada taip balta ir šalta būna. Pagal galimas oro sąlygas dažnai su vaikais būdavome lauke. Vaikai nuolat pramogų visokiausių sugalvodavo: kas mažą kalnelį susirasdavo pačiūžinėti, kas besmegenį išpuošti, ar toliau gniūžtę numesti. Kad nesušaltų – mėgstamų judriųjų žaidimų pažaisti. Stebėjome kaip keičiasi oras, sniego spalva, globojome paukštelius. O kai būdavo šalta, grupėje ruošėme arbatą, skanavom, kuri skanesnė, kuri kvapnesnė, stengėmės atsiminti kaip vadinasi viena ar kita vaistažolė. Rytą pradėdavom linksma smagia mankštele, kad nuotaika gera būtų visą dieną.

O kiek kalbėta apie sveikatą, kūno priežiūrą, kūno kultūrą, sveiką ir nesveiką maistą… Vykdavo viktorinos, kokį sveiką maistą pasirinksi, ar geriau čipsai, kokakola, saldainiai. Paskutinę mėnesio dieną „Saulės zuikučių“ grupėje atidarėme KAVINĘ, organizavome ŠVEDIŠKĄ STALĄ. Vaikams paruošėme produktus, o jie patys trupino, pjaustė, serviravo. Kai viskas buvo paruošta, vaikai patys dėjosi į indelį jiems patikusius produktus ir susėdę skanavo, dalijosi įspūdžiais, gėrė kvapnią arbatą. Netgi tie, kurie nemėgsta vaisių ar kitų skanėstų, su malonumu gardžiavosi…
Štai toks buvo mūsų vasario mėnuo.

„SAULĖS ZUIKUČIŲ“ KOMANDA

Nuomonės / pastebėjimai