Konferencija „Sveikatingumas ikimokyklinėje įstaigoje− nuolatinis judėjimas, ekologinis sąmoningumas“ skirta pažadinti pedagogų smalsumą ir atvirumą šiuolaikinėms pedagoginėms inovacijoms, pateikti naujų minčių, idėjų. Konferencijos programą sudaro dvi dalys: pirmoje dalyje bus sudaroma galimybė sužinoti šiuolaikinių sveikatingumo ugdymo(si) būdų ir metodų, padedančių nuolat reflektuoti ir tobulinti į vaiką orientuoto ugdymo(si) praktiką. Antroje dalyje pedagogai turės galimybę dalintis ekologinių įgūdžių ugdymo(si) patirtimi įgyta praktinėje veikloje.
Pagal Lietuvoje vyraujančią vaikų ikimokyklinio ugdymo sampratą žmogaus asmenybės ir sveikatos ištakos glūdi jo vaikystėje. Vienas iš ikimokyklinio ugdymo uždavinių yra saugoti ir stiprinti fizinę bei psichinę vaiko sveikatą, tenkinti pagrindinius jo poreikius: saugumo, aktyvumo, saviraiškos. Ikimokyklinės įstaigos vaidmuo, ugdant mažylio sveikatą ir stiprinant jos apsaugos įgūdžius, yra labai svarbus.
Įgyvendinant vaiko sveikatos ugdymo ir sveikatingumo priemones darželyje, susiduriama su įvairiomis problemomis. Kiekviena ikimokyklinė įstaiga vaikų sveikatos saugojimo ir stiprinimo uždavinį bando spręsti savaip. Svarbus vaidmuo tenka auklėtojui, nuo kurio profesinio pasirengimo ir aktyvumo priklauso sveikatos ugdymo sėkmė.
Šiuolaikiniame pasaulyje,ieškant išeities iš ekologinės krizės ir būdų atstatyti pusiausvyrą tarp žmogaus ir aplinkos, didelės viltys dedamos į naujosios kartos ekologinį ugdymą.
Pripažįstama, kad mažiems vaikams dažniausiai būna būdinga stipri ekologinė savimonė,kuri vėliau įtakojama aplinkos prarandama. Todėl ikimokyklinis amžius idealiausias laikas pradėti vaiko ekologinį ugdymą. Šio ugdymo pagrindas tai praktinių įgūdžių formavimas ir lavinimas, padedantis gautas žinias taikyti konkrečioje situacijoje. Šiame amžiuje pradedame formuoti pagrindus savarankiškai aplinkosauginei veiklai mokykliniame amžiuje.
Ekologinis ugdymas pradedamas nuo vaiko artimiausios aplinkos– šeimos, darželio, savęs suvokimo, gyvosios ir negyvosios gamtos santykio su savimi pajautimo.
Bet ar galima diegti vaikams įgūdžius, pranokstančius mūsų pačių galias, argi valia siaurinti žmonijos ir žmonių galimybių ribas, karta po kartos vien atpasakojant sukauptus mokslo lobius? Anaiptol, tos galimybių ribos turi plėstis, nes tai yra judėjimas pirmyn, teigiama kaita ir to mes trokštame kiekvienas savai šeimai, savo vaikams. Todėl kiekvienas pedagogas pats turi būti nuolat tobulėjantis sveikatingumo ir ekologinio sąmoningumo pavyzdys.
Siekiant teigiamos kaitos sveikatingumo ir ekologinio ugdymo srityse reikia, kad vaikai žinotų tai, ko mes dar nežinome, būtų stipresni, negu mes šiandien esame.
Konferencijoje dalinosi patirtimi: SVETLANA DAVAINIENĖ IR EDITA LUKOŠIŪNIENĖ ROKIŠKIO VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO SPECIALISTĖS, VISAGINO MIESTO APLINKOSAUGOS AGENTŪROS VEDĖJAS VIKTORAS KSENZOVAS, BOŽENA ZIMBLIENĖ VILNIAUS VAIKŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „ŽIEDAS“ IKIMOKYKLINIO UGDYMO AUKLĖTOJA , LINA ALUBAUSKIENĖ VARĖNOS VAIKŲ LOPŠELIO-DARŽELIO ,,ŽILVITIS“ IKIMOKYKLINIO UGDYMO AUKLĖTOJA, INGA BIELINIENĖ VILNIAUS LOPŠELIO-DARŽELIO „ŽILVITIS“ DIREKTORĖ IR RAMUNĖ GUSTIENĖ ,DALIA RIMKUVIENĖ, EGLĖ RAIŠUOTIENĖ IKIMOKYKLINIO UGDYMO AUKLĖTOJOS, DANGUOLĖ JURKOVLIANEC ŠVENČIONIŲ VAIKŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „GANDRIUKAS“ DIREKTORĖS PAVADUOTOJA UGDYMUI, JANĖ ČIPLIENĖ, JOLITA ČEPONYTĖ , DALIA GRUODIENĖ IGNALINOS „ŠALTINĖLIO“ MOKYKLOS IKIMOKYKLINIO UGDYMO AUKLĖTOJOS, RASA JURŠYTĖ ir DAIVA GUDELEVIČIENĖ VISAGINO LOPŠELIO-DARŽELIO „AUKSINIS RAKTELIS“ PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGĖS, VALENTINA TRUBICKAJA IKIMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGĖ, LAIMA KAJĖNAITĖ MENINIO UGDYMO MOKYTOJA .